15 minučių Tory's Shop 'n' Rush žaidime

Per pastarąjį laiką susidūriau su 3 didelėmis problemomis:

1. Kaip atsukti rankų muilo viršų, kad galėčiau nusiplauti savo bakterijomis aptekusias rankas.

2. Kaip atitraukti mamą nuo mano fizikos žinių tikrinimo prieš tai kelias valandas pastudijavus vadovėlį ir 30 metų senumo iiitin tikslią enciklopediją.

3. Tuoj sugalvosiu......

Tuoj.......

Ne, jeigu rimtai kalbant gyvenimas yra arba nuobodus arba linksmas (skirtumas....). Praėjo Valentino diena, kuri neatnešė nieko ko nesitikėjau ir apskritai - važiuojant autobusu namo mintyse girdėjosi tik vienas žodis N-U-O-B-O-D-U. Net nežinau kodėl. Per anglų kalbėjimą žiūrėjom Shaun of the dead, anglų mokytojai buvau pasakius, kad esu jį mačiusi anksčiau (jei 20 minučių užsiskaito) tai buvo sunku apsimesti "aš viską žinau, tik nesakau, kad j

ums nesugadinti įdomumo" kai visi pradėjo klausinėti apie galą. Savaitgalį net neprisiminiau ką veikiau (ant rimto), tačiau pirmadienį mane taip pat paveikė stebuklingoji atostogų magija. Atsikėliau apie 10 (super keista), tačiau varčiausi lovoje bala-net-nežino-kiek laiko laukdama 11 valandos žadintuvo kviečiančio į "Tados Blindos" kartojimą, kol galiausiai nusprendžiau pajudėti ir pamačiau, kad būčiau dar laukusi daugiau nei valandą. Apsitvarkiusi įsijungiau vieną iš kažkada žiauriai mėgtų kompiuterinių žaidimų "Irmutės supermarketas" (Tory's shop 'n' Rush) ir pagaliau parodžiau ko esu verta - per valandą pasiekiau 23 lygį. Tada pamečiau obuolį į grindis (kad skanesnis būtų), 20 minučių plepėjau su Rugile, tada kažką vėl veikiau. Bet tiesą sakant, man tas nieko neveikimas patiko ir sukėlė šypseną. Juk tai ir yra tų dviejų dienų atostogų esmė man - tiesiog niekur neskubėti. Ir pripažįstu, man tikrai puikiai tai pavyko. Vakare su mama ir močiute prisėdom ant sofos trumpam pažiūrėti komedijos "Palaidotos paslaptys". Kaip šį filmą apibūdinti.... Net nežinau. Veiksmas vyksta mažame miestelyje, tarp 40-mečių žmonių, paskalūnių bobučių, išprotėjusių laidotuvių namų vedėjų (kaip jums patiktų kai laidotuvės būtų surengtos "Žvaigždžių kelio" tema o karstas išlaužytų bažnyčios stogą?) ir slaptų romanų. Patikėkit, kad juokiausi, tai juokiausi (vadinamas subobėjimo efektas) ir nemenkai.

Šiandien laukė linksmoji diena - su Simona patraukėme atšvęsti atostogų į Vichy vandens parką! Tad jei jūs buvote ten taip pat, tikriausiai galėjote atpažinti dvi mergeles blynų su karamele bei bulvyčių pilnais pilvais be paliavos važinėjančias "Maorių klyksmu". O jei jau ir nematėte, tai 100% išgirdote - smagiausia atrakciono dalis yra klykti (pakilome iki 16 metrų (rekordas) ir leidomės atgal), tačiau ne bet ką, o ypatingus dalykus, kaip: "Mes fainos", "feminizmas valdo", "mes esam bulvės", "vardas kurio neminėsiu valdo", "kitas vardas kurio neminėsiu fanės", "tarakonų pasaulyjeee", "guma myli..../Apolonas myli...." ir t.t. Žodžiu reziumė - prarekėm balsus ir basta.

Darbo dieną Vichy buvo neitin daug lankytojų, o didžiausią dalį tų, kurie ten ir buvo sudarė sportuojantys senjorai, užtaranavę didyjį baseiną. Ir tie pensionai nėra iš gerųjų - pikti kaip velniai vidury dienos iš pragaro parlėkę. Apskritai, dėl kai kurių žmonių net nesinori eiti į jokius pramogų centrus ar parkus vien dėl šlykštaus elgesio, kuris ten ypač padidėja. Žinote, sakoma, kad pamačius pasaulio baisumus, savasis gyvenimas atrodo kaip rožėm klotas? Taip ir su šiuolaikiniais..... let's just say vyriškiais. Prisiekiu, kuo toliau, tuo pamačius kai kurios dalykus tesinori pribėgti prie pirmo pasitaikiusio normalaus vaikino ir įrašyti į raudonąją knygą. Ar artėjanti apokalipsė, ar tiesiog dar neišėjusi žiema (hahaha ką tik prisiminiau artėjančias Užgavėnes) padaro žmones baisius. Pavyzdžiui, mes su Simona maloniai pralaukėme 15 minučių prie Vichy kavinės užsisakymo langelio, ir leidome pardavėjai maloniai paflirtuoti su virėju. Į jų vestuves atnešiu bulvyčių dėl kurių mes taip prasikankinom. Miela dovana, ką čia ir bepridursi.

"Palaidotos paslaptys"

Sekmadienį sukūriau savąją Andriaus Pojavio dainos versiją. Taip jį myliu, kad su žuvimi tuoj užtalžysiu.

Rytoj fizikos kontrolinis. Tikiuosi, kad jo neves tas hipnotizuojančios eisenos savininkas, nes kitaip man bus šakės.

Penktadienį, pasirodo, atletika buvo, nors trenerė pirmai sakė kitaip. Kagi, atėjau, apibėgau du ratus ir grįžau.

Nusprendžiau mokytis žudymo žvilgsniu meno. Bent gyvenime panaudoti galima.

Tiesiog prisiminkime kas čia svarbiausia -

mūsų laukia knygų mugė

P.S. Gal kas žino gerų dainų rašymo stiliui sukurti? Nes rašau ir galvoju, kad kažkaip čia ne emmiškai išėjo :/ :/ :/

Bye bye bye byeee