Mokyklos reikmenys
Gal ir esu minėjusi, tačiau matyt smagiausias dalykas apie mokyklą - apsipirkimas. Tad kelios savaitės prieš prasidedant mokslams mes su Simona patraukėme į Akropolį apsiprekinti!
 |
| Prisimenu, kad Explore sąsiuvinius griebiau kuo daugiau o parėjusi namo pastebėjau, kad jų išėjo tikrai ne tiek, kiek norėjosi. |
 |
 |
| Keksiukais išdailintas parkeris, lanksčioji liniuotė, skriestuvas (kurį, esu tikra, reikės pirkti dar vieną kartą) ir lipnūs lapeliai svarbioms sąvokoms ir pnš. išskirti. |
 |
| Arbatinė mokyklos užrašų knygutė, dvi mažesnės - popamokinei veiklai ir išplėšiami lapeliai mokintis. |
Taigi, šiandien - pirmoji diena kremtant mokslus. Ko išmoksi ant pečių nenešiosi, tiesa? Na, tikiuosi, nes tikrai nenorėčiau vėliau studijuojant teisę teisintis, kad negalėjau įsiminti užduotos baudžiamojo proceso kodekso dalies dėl to, kad visą jam skirtą vietą užėmė kokios potencinės energijos subtilybės.
Pirma diena mokykloje - tikrai nėra pati sunkiausia. Per anglų dėliojom dainos žodžius, per etiką įsivaizdavom siauras gatveles ir žemus namus, o išeiti iš ritmo nepadėjo šaunioji matematika (nežinau kodėl parašiau taip sarkastiškai, nes kartotis temą nebuvo taip jau sunku. Gal tik, hahaha, žodžiai kontrolinis iš jos nelabai šviesiai nuskambėjo). Biologijoje susipažinome su nauja mokytoja. Atrodo tikrai nebloga (pažinojau ją iš anksčiau), gal pagaliau išmoksim kažką kito nei tik kaip spręsti pratybas jų nesprendžiant. O štai naujasis fizikos mokytojas - jau visai kitas reikalas. Pirma nuomonė - jaunas, o, gerai. Hahahahahahahaha. Kai pasakė, kad nereikia kišti pirštų į rozetę, keli vaikai (tarp jų ir aš) lengvai nusišypsojo. Panašu į lengvą pokštą, ar ne? Deja, jis tuoj pradėjo tirenti, kad juoktis nėra ko ir kaipmat išdalino lapelius. Patikėkit, nebuvau praėjusio mokytojo fanė, bet..... iš vilko pas (tiesa, labai keistą) mešką! Taip pat rytoj dar laukia susitikimas su nauja lietuvių kalbos mokytoja.... Ir švelniai pasakius, drebu iš baimės. Nes gauti ketvertų iš knygų atsiskaitymų nenoriu. Nesvarbu, kad žabala aš, sėsiu į galą už kokio dvimetrinio klasioko ir tupėsiu susigūžus jo šešėlyje.....
Taigi, tokie įspūdžiai. Gal ir ne itin įspūdingi, bet man vis dar atrodo, kad tai ištikrųjų nevyksta. Atrodo, kad aš sėdžiu liepos popietę namie, visiškai atsipalaidavusi. Negaliu patikėti, kad vėl kitus devynis mėnesius atsikelsiu su nuo miego trūkumo plyštančia galva, apkramtysiu visus savo tušinukų galus fizikoje, o per šeštą ar septintą matematikos pamoką absoliučiai neveikiančioje galvoje mintysiu apie ledų pagardų rūšis. Ir svarbiausia - pusę laiko aš tiesiog kankinsiuos nuo jausmo, kad išvaistyto laiko man niekas niekada nesugrąžins.
Neblogas optimistas išeina iš manęs! :DD
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą